Kalėdos mano širdyje

ARTĖJA KALĖDOS

Vaikai važinėja ant rogučių,
Aplinkui krenta daug snaigučių.
Supuolė jie lipdyti senį,
Didžiulį senį besmegenį.
Nulipdę senį besmegenį,
Kalėdų eglę puošt sumanė.
Papuošę eglę jie gražiai,
Kalėdų lauks visi ramiai.

Geistautės Gudeliūnaitės
(7 metai)

ŠIRDUTĖJ NERAMU

Kalėdos jau ne už kalnų.
Manoj širdutėj daros neramu:
Ar aš suspėsiu sutvarkyt žaislus,
Užbaigti darbus pradėtus.
Atsiprašyt mamos, tėvelio,
Broliuko, gal dar ir senelių.
Tiktai tada- ramiai galėsiu sėst
Prie balto Kūčių stalo,
Ir laužt plotkelę, iš rankų,
Mano mylimo tėvelio.

Geistautės Gudeliūnaitės
(7 metai)

Kalėdos

Užklojo žemę balta pudra,
Apgaubė dieną ryški tamsa.
Suspindo begalės žvaigždžių
Lyg spindintis rūkas danguj.

Skubėkim atsiprašyti,
Ir blogo nebedaryti,
Kad šias Kalėdas sutiktų
Tyrios širdelės mūsų.

Dovilės Snarskaitės

Kukli dovana
Baltais pusnynais,
Takais nematytais,
Į žemę ateina
Baltoji žiema.

Aš stoviu prie lango,
Kuriu baltą laišką
Seniui besmegeniui,
Kad man atneštų dovanų.

Norėčiau gauti saulę, bet ji labai aukštai.
Norėčiau gauti žvaigždę, bet ji labai toli.
Norėčiau, kad man padovanotų visą pasaulį, bet jo apglėbti negaliu

Tad lauksiu pačios kukliausios dovanos.
O jūs atspėkite -
Kokios?
Meilės ir šilumos.

Brigitos Kursaitės (14)