Vasara

Dėkojame Dovilei Snarskaitei už piešinius ir pasaką apie nykštuką Niką. Trylikametė Dovilė pasaką sukūrė atostogaudama pas senelį ir atsiuntė konkursui  „Mano vasara”.

 

pv  pv2 

 

Nykštukas Nikas

Kartą miške po samanotais kelmais gyveno nykštukas vardu Nikas. Jo drabužiai buvo samanų spalvos, o barzda vilkosi pažeme ir glostė šapelius, nukritusius ant žemės. Nykštukas turėjo vos pastebimą namą ir niekas nepagalvojo, kad čia, šitame miške, gali gyventi maždaug colio dydžio žmogutis.
   Atėjus rudeniui, nykštukas Nikas išėjo laukan iš savo namų ir, atsisėdęs tarp kelmo šaknų, išgirdo link jo einančius žmones. Nikas iš baimės nustėro ir nejudėjo, kad kas nepamatytų. Bet neatidus grybautojas nepamatė ir užlipo tiesiai ant nykštuko namo. Nikas iškišo galvą ir sudejavo pamatęs, kas iš jo trobelės likę.
   -Žiema ir šaltis ne už kalnų, o dabar dar ir trobelės neturiu!
 Šiek tiek pagalvojęs, jis išrovė iš savo barzdos plauką ir sušuko:
- Abrakadabra!
 Padalino plauką pusiau, bet nieko neįvyko.
   - Keista,- stebėjosi Nikas. - Burtas neveikia, matyt, jau per senas esu. Ak! Ką man dabar daryti? - garsiai mąstė nykštukas.
   Netrukus Nikas nutilo, nes pajuto, kad visą tą laiką kažkas jį stebėjo. Apsidairė ir pamatė berniuką, laikantį krepšį su grybais.
   - Kas tau nutiko? – susirūpinęs paklausė berniukas.
   Nikas atsisėdo ant minkštos samanos ir viską papasakojo berniukui. Jis šiek tiek pagalvojęs tarė:
   - Eikš su manimi, gal tau galėsiu pagelbėti.
   Nikas įlipo į grybų krepšį ir kalbėdamasis su berniuku parėjo į jo namo. Berniukas nusivedė nykštuką į palėpę. Papasakojo apie užaugusią ir su lėlėmis nebežaidžiančią sesę. Jos lėlės tūnojo mažame kamputyje. Berniukas rado rožinį plastikinį namelį su plastikiniais indais.
   - Oho! Aš norėčiau šitokio namo! Ar tau tikrai jo nereikia? - pasitikslino nykštukas.
   - Tikrai ne! - nusijuokė berniukas.
   Nikas su bičiuliu sugrįžo į mišką. Berniukas tvirtai pastatė naująjį namą į senojo vietą, apdėjo jį samanomis. Nikas labai džiaugėsi naujais namais:
   - Jei ne tu, turbūt būčiau sušalęs žiemą... Ačiū tau!
   Berniukas nusišypsojo ir, pakėlęs nykštuką savo delne, tarė:
- Kad ir kas nutiktų, reikia padėti kuo tik gali - už tai  tau bus atlyginta...