Pagrindinis | Apie mus | Mūsų veikla | Atsiliepimai | Kontaktai | Parama | Muzikiniai projektai vaikams | Tėveliams | Naujienos

Tėveliams ir jų vaikams (www.seimoms.lt)

Smėlio pilis (pasaka vaikams ir suaugusiems, ištrauka iš radijo laidos)

     

    

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Dovilės Bakonytės piešinys                    Godos Bujenauskaitės piešinys           

 

                                                                     

                                                                        

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 Dovilės Bakonytės piešinys

 

 

 MAŽO  ŽMOGUČIO  PASAKOJIMAS

 

Spausti čia ►Mažo žmogučio pasakojimas

Sveiki!

 

  

Šiandien prasidėjo mano gyvenimas. Mano tėvai apie mane dar nieko nežino. Aš esu maža, kaip obuolio sėklytė. Aš esu mergytė! Mamyte, tu manęs dar nejauti, bet aš jau esu! Štai mano pirmasis švelnus lopšys. Jame aš gyvenu, man čia šilta ir jauku.
 
 
*****

O kaip greitai aš augu. Man jau trys savaitės, ir jau tuksi mano širdutė – tuk tuk tuk. Pradeda vystytis akytės, formuojasi rankytės ir kojytės. Aš neseniai buvau, kaip obuolio sėklytė, o dabar jau panaši į gervuogytę.

*****

6 savaitės

 

Bet kaip greitai aš augu! Man jau du mėnesiai! Jau turiu rankytes ir kojytes, jau susiformavo visi mano organai, dabar tik belieka jiems augti ir vystytis. Mano akytės šviečia lyg perliukai, turiu ausis, lūpytes, nosytę ir net šnerves. Norėčiau suploti delnukais, bet dar negaliu – jiems reikia šiek tiek paūgėti.
 
*****

Ojojoj, kaip sparčiai aš augu ir didėju. Man trys mėnesiai!

13 savaičių

Mano delnukuose jau matosi linijos. Puikiai veikia mano skrandis, kepenys, plaučiai ir net smegenys. Mamyte, pasakyk tėčiui, kad aš esu labai graži. Ir jau visai netrukus galima bus pasakyti į ką - į mamą ar į tėtį - aš būsiu panaši. Aš jau moku atverti ir sučiaupti lūpytes. Kai aš būsiu didelė didelė - daug gražių gerų žodžių savo lūpytėmis pasakysiu.

Mano rankų ir kojų pirštelius dengia plonyčiai nagučiai. Mamyte, ar žinai, kad aš jau moku suraukti ir išlyginti kaktą. Aš sportuoju kiekvieną dieną - nuolat judinu savo rankytes ir kojytes. Nors tu, mamyte, dar nejauti, kaip aš mankštinuosi. Mano stuburas kasdien darosi vis tvirtesnis ir tvirtesnis.Man labai patinka plaukioti savo vandenėlyje. Aš moku jau pasukti į kairę ir į dešinę savo galvytę.
 
*****
 
Aš vis augu ir augu. Man jau penki mėnesiai. Aš jau moku čiulpti savo pirštuką, sugniaužti ir atgniaužti kumštuką. Puikiai matosi mano pirštų pagalvėlių raštas! Aš turiu puikiai išvystytą lytėjimo ir skonio pojūtį. Mamyte, ar žinai, kad jau moku suploti delnukais. O kai būna per daug ryški šviesa, aš rankytėmis dengiuosi savo akytes. Tėveli, man labai patinka, kai tu glostai mamytės pilvuką, aš jaučiu tavo ranką, tavo šilumą, jaučiu tavo meilę mamytei ir man. Tėveli, gal galėtum dažniau prisiglausti prie manęs, man taip patinka! O kas gi čia dabar ant mano galvos? A, tai mano plaukučiai auga. Mamyte, ar tėtė moka pinti kasytes?
Mamyte, tu neik ten, kur groja labai tranki ir garsi muzika. Nes aš bandau rankytėmis prisidengti ausytes. Man nepatinka garsi muzika ir per daug ryški šviesa. Man patinka klausytis ramios, gražios muzikos. Jau pavargau kalbėti. Noriu miego. Mamyte, padainuok man lopšinę.
 
*****

 

7 mėnesiai          Kokį gražų sapną sapnavau. Na va, pamiegojau ir vėl  paaugau. Man jau septyni mėnesiai! Mamyte, ar žinai, kai tu esi linksma – ir man būna linksma, kai tu džiaugiesi – ir aš džiaugiuosi kartu su tavimi. Kai tu jautiesi laiminga – tai ir aš, tavo maža dukrelė, jaučiuosi laiminga. Aš jau pažįstu tavo ir tėvelio balsą. Mamyte, noriu tavęs paprašyti, būk gera, neik ten, kur kiti žmonės rūko. Fui fui fui, man labai nepatinka rūkalų kvapas. Užtai man patinka pušų kvapas. Patinka klausytis, kaip čiulba paukšteliai.

 

O kaip greitai aš augu! Man jau devyni mėnesiai! Man labai patinka žaisti. Įremiu kojytę į mamytės pilvuką, o mamytė man paduką kutena. Tada aš atitraukiu kojytę ir jau kitoje vietoje įremiu ir laukiu, kol mamytė arba tėvelis man vėl pakutens paduką. Esu labai linksma mergytė.
Žinai, mamyte, aš jau tokia didelė, kad man darosi ankštoka. Ir aš suprasti niekaip negaliu, kodėl kiekvieną dieną mano namelis vis mažėja ir mažėja. Dar visai neseniai galėjau laisvai plaukioti savo vandenėlyje arba kūlversčio persiversti, o dabar vos vos telpu savo namuose.
Galvojau galvojau – ir nusprendžiau palikti savo ankštus namelius. Labai noriu prisiglausti prie tavęs, mamyte. Labai noriu pajausti tėvelio delnų šilumą.
 

Aš jau ateinu, aš jau ateinu. Aš jau einu! Mamyte, tėveli! Aš jau ateinu!

 

EliasLukas_1.jpg

 


 

 

 





www.eglute.org


Visos teisės saugomos įstatymo © 2007-2010 www.zvaigzdele.lt (vakaro@zvaigzdele.lt)