Sveika, Giedre. Kaip suprantu, labiausiai tau sunku dėl to, kad negali kasdien būti su mama ir močiute, kurias labai myli, ir visiškai normalu yra tai, kad jų pasiilgsti ir nuliūsti. Pirmiausiai vertėtų pagalvoti, kokios priežastys tave paskatino pakeisti mokyklą. Tikriausiai, sprendimas, kuris tau yra emociškai sunkus, buvo priimtas todėl, kad jam buvo kažkokia GERA priežastis. Galbūt toje mokykloje galėsi įgyti geresnį išsilavinimą ar galbūt ten geresni mokytojai, arba kažkokios kitos aplinkybės nulėmė, kad sprendimas lankyti mokyklą kitame mieste yra geriausias?

Atsakyk pati sau į šiuos klausimus ir stenkis koncentruotis į racionalias mintis ir tikslus. Sėdėjimas ir verkimas dar nei vienam žmogeliukui neatnešė nieko gero. Situacija gali gerėti tik tada, kai mes patys ryžtingai imamės veiksmų.

Rašai, kad savaitgalių su mama ir močiute tau maža, bet gali pagalvoti ir pasidžiaugti, kad apskritai jas turi ir gali leisti su jomis ištisą savaitgalį, o tai visai nemažai. Pasistenk kuo geriau išnaudoti šį laiką su jomis ir kartu nuveikti kažką gražaus ir smagaus, o likusią savaitę galite susisiekti telefonu ir vėl galvoti, ką veiksite, kai susitiksite. Neliūdėk, kad trumpi savaitgaliai, o švęsk juos kaip gražias šventes su šeima. Geras laikas ir džiaugsmingi prisiminimai padės tau laukti naujo savaitgalio.

Ir svarbiausia pasistenk kuo daugiau šypsotis, tuomet tikrai susirasi naujų draugų naujoje mokykloje, ir laikas iki savaitgalių tikrai neprailgs.

Nuoširdžiai

    psichologė Tija Ragelienė